- klupinėti
- klupinė́ti vksm. Svirduliúodamas, klupinė́damas ei̇̃na.
.
.
klupinėti — klupinėti, ėja, ėjo 1. SD352, R, K iter. dem. klupti 2: Ko tu čia dabar keliaklupstas klupinėji?! Š. Girtas bėgdamas klupinėja, klupine bėga, snukiu ardamas J. Keliu ėjo, klupinėjo, kakta žemę mušinėjo JD1302. Svieto bernų žirgai klupinėja, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
klūpinėti — klūpinėti, ėja, ėjo iter. dem. klūpti: Jautis, asils klūpinėjo DvD59 … Dictionary of the Lithuanian Language
puldinėti — puldinėti, ėja, ėjo, pùldinėti, ėja, ėjo iter. dem. pulti. 1. intr. H174 kraičioti žemyn: Kai žvaigždelės puldinės, danguj vietos neturės, tai tada, motinėle, aš pas tamstą sugrįšiu LTR(Jž). Ir šuneliai ėst trupučius, kurie puldinėja nuog… … Dictionary of the Lithuanian Language
žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R … Dictionary of the Lithuanian Language
arti — 1 arti, ãria, ãrė (orė) tr., intr. 1. SD229, R, K su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: Jau metas rugienos arti Kp. Žemė buvo labai sunki arti J.Jabl. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Gs. Sakė tave arti nemokantį KlvD107. Orė per… … Dictionary of the Lithuanian Language
atklupinėti — tr. klupinėjant ką padaryti, atbūti: Mes jau atklupinėjom savo bulviakasį Jž. | Baudžiaunykai, atklupinėję dvaro darbus, naktim savo laukus dirbdavo Jž. klupinėti; atklupinėti; priklupinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
grubinėti — grubinėti, ėja, ėjo tr. [K]; R343, MŽ klupinėti, kniūbčioti (per gruodą važiuojant ar einant): Mačiau, keli žmonės vieškeliu važiavo – grubinėjo, ir tiek Pg … Dictionary of the Lithuanian Language
išklūpinėti — tr. išvaikščioti ar ką padaryti klūpinėjant: Kuprotas senukas daug laukų išklūpinėja SkrT. klūpinėti; išklūpinėti; nuklūpinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
keliaklupsčiauti — keliaklupsčiauti, iauja, iãvo intr., keliaklūpsčiauti 1. eiti keliais, klupti, klupinėti: Gatvėmis šlitinėdami leido keikalus, keliaklūpsčiaudami nuo aukštų trotuarų, pavėlavę girtuokliai P.Cvir. Pastebėjęs per daug jau uoliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
klupdinėti — klupdinėti, ėja, ėjo žr. klupinėti 1: Jie vijo vienas kitą klupdinėdami rš. | prk.: Po sunkia priespaudos ranka vaitojo ir klupdinėjo vargdieniai rš. Tu, Dieve, iš tolo matei mane klupdinėjant slidumoj brš. ^ Arklys klupdinėja su keturiomis… … Dictionary of the Lithuanian Language